Šis gydymo metodas grindžiamas individualiais susitikimais su terapeutu, siekiant pagerinti emocinę savijautą. Tai padeda aiškiau suvokti, kaip mintys ir emocijos formuoja kasdienius sprendimus ir savijautą. Terapija nėra greitų patarimų teikimas – ji skatina gilesnį patirčių supratimą ir tvaresnių sprendimų paiešką. Reguliarūs susitikimai su terapeutu dažnai siejami su didesne vidine ramybe ir gyvenimo balansu. Ilgainiui terapinis procesas ugdo vidinį tvirtumą ir brandesnį požiūrį į gyvenimo situacijas.
Su kokiais sunkumais padeda susitvarkyti psichoterapija
Psichoterapija ne visuomet pradedama dėl nustatytos diagnozės – kartais užtenka vidinio suvokimo, kad reikalinga specialistų pagalba. Terapijos metu dažnai sprendžiami ilgalaikio streso, nerimo, emocinio išsekimo, netekties ar didelių gyvenimo pokyčių klausimai. Terapija taip pat padeda žmonėms, kurie kovoja su savivertės stoka, emocijų reguliavimo sunkumais ar ilgainiui susiformavusiais elgesio modeliais. Terapija gali būti sąmoningas pasirinkimas augti, gilinti savęs pažinimą ir kurti stabilesnį emocinį gyvenimą.
Psichoterapijos nauda
Psichoterapija vertinama dėl savo ilgalaikio poveikio emocinei savijautai ir psichologiniam stabilumui. Terapijos metu ugdomas sąmoningesnis savo emocinių ir minčių procesų supratimas. Reguliarus terapinis darbas prisideda prie ramesnio reagavimo į stresines situacijas ir didesnio vidinio stabilumo. Daugelis žmonių terapijos metu pastebi pagerėjusį bendravimą, stabilesnius santykius ir didesnį pasitikėjimą savimi. Geresnė emocinė būsena dažnai atsispindi miego kokybėje, aiškesniame mąstyme ir didesniame kasdieniame pasitikėjime savimi. Ilgainiui terapija padeda stiprinti emocinį atsparumą, geriau pažinti asmenines ribas, lengviau priimti sprendimus ir sumažinti vidinę įtampą. Tai gali teigiamai paveikti darbingumą, motyvaciją, savireguliaciją, stiprinant emocinę pusiausvyrą ir bendrą psichologinę savijautą įvairiuose gyvenimo etapuose.
Taikomi psichoterapijos metodai
Psichoterapijoje nėra universalaus metodo, kuris tiktų kiekvienam žmogui. Psichoterapijos eiga formuojama atsižvelgiant į asmeninius sunkumus ir tai, ko žmogus siekia terapijos metu. Terapija leidžia tyrinėti tiek tai, kas vyksta šiandien, tiek patirtis iš praeities, kurios turi įtakos dabartinei savijautai. Terapinis procesas nuolat prisitaiko prie žmogaus situacijos, kad išliktų efektyvus ir prasmingas. Susitikimų metu atsižvelgiama į žmogaus savijautą, gyvenimo aplinkybes ir pokyčius už kabineto ribų. Kartais daugiau dėmesio skiriama emocijų įvardijimui, kitais etapais – sprendimų priėmimui ar vidinių ribų stiprinimui.
Kaip vyksta psichoterapijos procesas
Psichoterapijos pradžioje vyksta įvadinė konsultacija, kurios metu aiškinamasi, su kokiais sunkumais žmogus susiduria ir ko tikisi iš terapijos, o darbo tempas ir kryptis derinami bendru sutarimu. Procesas vystosi žingsnis po žingsnio, atsižvelgiant į tai, kaip keičiasi žmogaus supratimas ir situacija. Panevėžio medicinos centre „VIVUS SANUS“ terapija grindžiama bendradarbiavimu, pasitikėjimu ir profesine atsakomybe. Dėl šio darbo modelio pacientai gali jaustis išklausyti ir aktyviai dalyvauti terapijos procese.
Dažniausiai užduodami klausimai
Dažnai pacientai domisi konfidencialumo klausimais, tačiau psichoterapijos konfidencialumas yra vienas svarbiausių etinių principų, laikantis aiškių išimčių, kai reikia užtikrinti saugumą. Vienas dažniausių klausimų yra, kiek trunka terapinis darbas, tačiau atsakymas priklauso nuo asmeninių tikslų, sunkumų pobūdžio ir proceso tempo. Kai kurie pacientai pasiekia norimus rezultatus greičiau, tačiau kitiems gali prireikti daugiau laiko ir nuolatinio palaikymo. Tai dažnas klausimas – ar terapija pakeičia asmenybę. Iš tiesų, terapija neformuoja asmenybės, bet leidžia giliau pažinti save ir išspręsti emocinius iššūkius. Terapija padeda žmogui išlaikyti savo tikrąjį „aš“, stiprinant savęs pažinimą ir atsparumą, tačiau nekeičiant asmenybės.
